Kaip nesušalti lauke
Beveik visi, kurie sušąla lauke, sušąla ne dėl to, kad apsirengė per plonai. Sušąla dėl to, kad apsirengė per storai, prakaitavo judėdami, o paskui sustojo. Šlapias sluoksnis prie odos atiduoda šilumą kelis kartus greičiau nei sausas, ir nuo tos akimirkos jokia striukė nebepadeda.
Todėl sluoksniavimas yra ne apie tai, kiek daug užsivilkti. Jis apie tai, kaip greitai gali nusivilkti ir vėl užsivilkti, kai keičiasi tempas. Šiame gide einame per tris sluoksnius, per gramus, kuriuos matai aprašuose, ir per keturis realius scenarijus.
Trys sluoksniai ir ką kiekvienas daro
Bazinis sluoksnis: drėgmės valdymas
Apatinis sluoksnis nešildo. Jo darbas – nuvesti prakaitą nuo odos. Todėl medvilnė čia yra klaida: ji sugeria drėgmę ir laiko ją prie kūno. Reikia sintetikos arba merino.
Kataloge tai M-Tac Delta Level 2 serija – megztinis iš 100 % poliesterio, 250 g/m², ir tos pačios klasės termo kelnės. Aktyviam judėjimui tinka lengvesnis M-Tac Sweat-Wicking T-Shirt Gen.II, o šaltam sezonui – M-Tac žieminės bazinės 3/4 kelnės su Pontetorto® flisu. Visą pasirinkimą rasi šiltų apatinių drabužių kategorijoje.
Vidurinis sluoksnis: šiluma
Čia laikoma šiluma. Flisas yra standartas, nes jis šildo net drėgnas ir greitai džiūsta. Skirtumą tarp modelių lemia gramai kvadratiniam metrui.
Lengvas galas – Tac Maven flisas 180 g/m² arba Falcon Pro Polartec® džemperis 140 GSM: šie tinka judėjimui, nes nekaista. Vidurys – Patriot Pro Fleece striukė su STORMFLEECE 256 g/m². Sunkus galas – Helikon-Tex Alpha Tactical 310 g/m², kuris skirtas stovėti šaltyje, o ne bėgti. Yra ir hibridų, pavyzdžiui Helikon-Tex Patriot Mk2 ar M-Tac flisinė striukė Gen.II ECWCS 3 sluoksnis. Ieškok džemperių ir megztinių kategorijoje.
Išorinis sluoksnis: vėjas ir vanduo
Išorinis sluoksnis nešildo – jis saugo šilumą nuo vėjo ir drėgmės. Čia sprendimas yra tarp softshell ir membranos.
Softshell kvėpuoja geriau ir tinka judėjimui sausu oru: Trooper Mk2 su StormStretch® audiniu arba Artaxes softshell su Teflon® DWR ir 8000 mm atsparumu. Membraninė striukė reikalinga tikram lietui: GEN V 3.0 parka su Storm|Tex membrana arba Hoplite nailono lietaus striukė, 5000 mm. Pašiltinti variantai, kaip Wolfhound Lite ar Wolfhound Hoodie Lite su 40 g/m² užpildu ir Windpack, tinka statiškam darbui šaltyje. Žiūrėk striukių ir neperšlampamų rūbų kategorijas.
Ką reiškia vandens stulpelis ir DWR
Skaičius milimetrais – 5000 mm, 8000 mm – rodo, kokį vandens slėgį audinys atlaiko nepraleisdamas. 5000 mm pakanka normaliam lietui; nuo 8000 mm prasideda ilgesnis lietus ir spaudimas ties petnešomis, kur kuprinė prispaudžia audinį.
DWR yra paviršiaus danga, dėl kurios vanduo rieda lašais. Ji nusidėvi ir ją reikia atnaujinti – tai normalu, ne broko požymis. Kai striukė pradeda „gerti" vandenį paviršiumi, membrana dar veikia, bet audinys jau prisipildo ir nustoja kvėpuoti.
Scenarijai
Statiškas budėjimas šaltyje
Judėjimo mažai, prakaito beveik nėra – galima rinktis storiau. Bazinis 250 g/m², sunkus flisas apie 310 g/m² ir pašiltinta striukė. Čia dirba ne kvėpavimas, o izoliacija.
Pratybos su judėjimu
Blogiausias atvejis: pakaitomis karšta ir šalta. Rinkis lengvą bazinį, vidutinį flisą (180–256 g/m²) ir softshell, kurį gali greitai atsisegti. Taisyklė paprasta – išeik šiek tiek sušalęs. Po dešimties minučių judėjimo bus kaip tik.
Šlapias ruduo
Temperatūra apie nulį, bet viskas drėgna. Sintetinis bazinis, flisas ir membrana su bent 5000 mm. Softshell čia nepadės – jis šlampa.
Žygis su kuprine
Kuprinė prispaudžia nugarą, todėl nugara prakaituoja labiausiai, o petnešos trina DWR dangą. Rinkis lengvesnį vidurinį sluoksnį nei atrodo reikia, ir venk storos striukės po petnešomis – geriau sustoti ir užsivilkti per pertrauką.
Galūnės: kur šiluma dingsta pirmiausia
Kūnas gali būti apsirengęs teisingai, bet jei šąla pirštai ir ausys, visa kita nebeturi reikšmės. Trys vietos, kurias verta uždengti atskirai:
- Kojos. Kojinė svarbesnė už batą. Šlapia medvilninė kojinė šaltyje – tiesiausias kelias į nušalimą. Žiūrėk kojinių kategoriją.
- Rankos. Storos pirštinės, kuriose negali nieko padaryti, nusiimamos – ir tada nebešildo. Rinkis tokias, su kuriomis dirbsi: pirštinės.
- Galva ir kaklas. Plona kepurė po šalmu arba balaklava uždengia tai, ko striukė nepasiekia – kaktą, skruostus, kaklą: galvos apdangalai ir balaklavos, pošalmiai.
Dažnos klaidos
- Medvilnė prie odos. Sugeria prakaitą, laiko jį prie kūno ir džiūsta valandas.
- Vienas storas sluoksnis vietoj trijų. Jo negali reguliuoti – tik užsivilkti arba nusivilkti.
- Išeinama apsirengus šiltai. Po dešimties minučių būsi šlapias, o po sustojimo – sušalęs.
- Membrana visiems atvejams. Sausu oru ji laiko drėgmę viduje; tada geriau softshell.
- Pamirštamos galūnės. Trys teisingi sluoksniai ir šaltos rankos vis tiek reiškia, kad sušalsi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek gramų fliso rinktis?
Judėjimui 140–180 g/m², universaliam naudojimui apie 250 g/m², stovėjimui šaltyje 300 g/m² ir daugiau. Sunkesnis flisas nėra geresnis – jis tiesiog skirtas mažesniam tempui.
Softshell ar membrana?
Softshell – judėjimui ir vėjui, kvėpuoja geriau. Membrana – lietui. Jei renkiesi vieną striukę visiems atvejams, membrana saugesnė, bet judant joje greičiau suprakaituosi.
Ar merino verta priemokos prieš sintetiką?
Merino mažiau kvepia po kelių dienų ir šildo drėgnas, bet lėčiau džiūsta ir greičiau dyla. Vienai dienai skirtumo beveik nepajusi; kelioms paroms be skalbimo – pajusi.
Ar galima flisą vilkėti tiesiai ant odos?
Galima, bet flisas nevaldo drėgmės taip, kaip bazinis sluoksnis. Prakaitas liks tarp odos ir fliso, o sustojus atšals. Plonas bazinis sluoksnis kainuoja nedaug ir pakeičia visą sistemą.
Nuo ko pradėti
Pradėk nuo bazinio sluoksnio – jis pigiausias ir daro didžiausią skirtumą. Tada pridėk flisą pagal savo tempą, o išorinį sluoksnį rinkis pagal orą, ne pagal sezoną. Peržiūrėk šiltus apatinius, džemperius ir striukes, o jei nesi tikras dėl gramų – parašyk mums ir pasakyk, kur bei kiek judėsi.